vagystės

Kol vairuotojai džiaugiasi berakčiu atrakinimu ir išmaniais saugumo sprendimais, tuo metu nusikaltėliai ieško būdų tokias sistemas apeiti. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, dažniausiai ilgapirščių taikiklyje atsiduria „Lexus“, „Toyota“ ir „Mercedes-Benz“ automobiliai. Ekspertai aiškina, kodėl būtent šios markės sulaukia didesnio vagių dėmesio ir kodėl vien gamyklinės apsaugos sistemos šiandien ne visada garantuoja ramų miegą.

BTA duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus su puse metų dažniausiai buvo vagiami „Lexus“ automobiliai – jie sudarė beveik trečdalį visų registruotų automobilių vagysčių. Toliau rikiuojasi „Toyota“, „Mercedes-Benz“, taip pat krovininio transporto gamintojų „DAF“, „Krone“ ir „Schmitz Cargobull“ transporto priemonės.

„Automobilių vagysčių statistikoje atsispindi ir vagišių favoritai – tam tikri modeliai šiame sąraše atsiduria metai iš metų. Dažniausiai ilgapirščius domina ne tik brangesni ar populiaresni automobiliai, bet ir tie, kurių paklausa išlieka didelė naudotų transporto priemonių bei dalių rinkoje. Kitaip tariant, vagys retai vadovaujasi simpatijomis – jie renkasi tai, ką vėliau lengviausia paversti pinigais “, – sako BTA  Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova

Automobilių dalių vagysčių statistikoje pirmauja „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“ markės automobiliai.

Technologijos pažengė į priekį – kartu su jomis ir vagys

Išmanių automobilių studijos „Autokraitis“ įkūrėjas, vadovas Andrius Benokraitis sako, kad šiuolaikiniai automobiliai tampa vis patogesni vairuotojams, tačiau dalis šių sprendimų palengvina gyvenimą ir ilgapirščiams.

„Daugelis naujesnių automobilių turi berakčio atrakinimo sistemas. Profesionalūs vagys gali pasinaudoti specialia įranga ir perduoti rakto signalą iki automobilio, net jei pats raktelis tuo metu yra namuose. Automobilis „pamato“ raktą, atsirakina, užsiveda ir gali išvažiuoti taip, lyg prie vairo būtų savininkas“, – aiškina A. Benokraitis.

Pasak jo, kai kurių modelių vagystės scenarijai dar paprastesni. Pastaruoju metu didesnio ilgapirščių dėmesio sulaukia tam tikri „Toyota“ ir „Lexus“ modeliai.

„Pavyzdžiui, tam tikrų „Toyota“ ir „Lexus“ automobilių atveju vagys gali tiesiogiai prisijungti prie automobilio elektronikos sistemų ir taip atrakinti bei užvesti transporto priemonę. Technologijos automobiliuose nuolat tobulėja, tačiau vagys taip pat ieško silpnųjų vietų, todėl vien gamyklinės apsaugos šiandien dažnai nebepakanka“, – pasakoja A. Benokraitis.

Gamyklinė apsauga – ne šarvai

Anot A. Benokraičio, viena didžiausių klaidų – įsitikinimas, kad naujas automobilis jau savaime yra gerai apsaugotas.

„Gamykloje montuojamos sistemos yra standartizuotos. Jei nusikaltėliai išsiaiškina, kaip apeiti vieną sistemą, tą patį principą gali pritaikyti ir kitiems tos pačios markės modeliams. Todėl gamyklinę apsaugą labiau vertinčiau kaip papildomą prevenciją, bet ne kaip garantiją, kad automobilis nebus pavogtas“, – teigia „Autokraitis“ vadovas.

Jo teigimu, efektyviausiai veikia individualiai sumontuotos apsaugos sistemos, kurios fiziškai neleidžia automobiliui pajudėti iš vietos be papildomo vairuotojo identifikavimo.

„Papildomai tokios sistemos gali įjungti signalizaciją, siųsti pranešimus savininkui ar perduoti automobilio buvimo vietos duomenis. Iš esmės jų tikslas yra ne tik informuoti apie bandymą pavogti automobilį, bet ir padaryti taip, kad automobilis neišvažiuotų iš vietos“, – sako A. Benokraitis.

BTA draudimo Žalų departamento direktorė atkreipia dėmesį, kad net ir geriausia apsaugos sistema negali visiškai pašalinti vagystės rizikos, todėl svarbu pasirūpinti ir finansine apsauga.

„Po automobilio vagystės nemaloniausia būna ne tik netekti transporto priemonės, bet ir suprasti, kad turėtas draudimas šių nuostolių nepadengs. Vairuotojai kartais klaidingai mano, jog užtenka privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, tačiau jis nuo vagystės neapsaugo. Tokiais atvejais finansinę pagalvę suteikia KASKO draudimas, todėl kartu su papildomomis apsaugos sistemomis jis yra svarbi visapusiškos automobilio apsaugos dalis“, – tvirtina K. E. Karpova.

Jei automobilis kieme – nereiškia, kad jis apsaugotas

Dar vienas paplitęs mitas, kad saugiausia vieta automobiliui – nuosavo namo kiemas ar vieta po langais. Vis dėlto praktika rodo, kad ilgapirščiai dažnai nesirenka nei konkretaus paros laiko, nei konkrečios vietos.

„Žmonės neretai galvoja: automobilis stovi prie namų, vadinasi, jis saugus, tačiau vagystės vyksta ir gyvenamųjų rajonų kiemuose, ir prekybos centrų aikštelėse, ir prie mokyklų ar viešbučių. Vieta gali sumažinti riziką, bet jos nepanaikina“, – pažymi A. Benokraitis.

BTA draudimo Žalų departamento direktorė atkreipia dėmesį, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės dingsta tiek iš daugiabučių kiemų, tiek iš gyvenamųjų rajonų ar net saugomų aikštelių užsienyje.

„Vienu atveju „Lexus“ buvo pavogtas iš gyvenamojo rajono kiemo Vilniuje, kitu – automobilis dingo iš saugomos aikštelės užsienyje. Tokios situacijos primena, kad svarbiausia yra ne tik vieta, kurioje stovi automobilis, bet ir tai, kokiomis apsaugos priemonėmis jis aprūpintas“, – akcentuoja K. E. Karpova.

Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo iki automobilio nuomos sąlygų.

Draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova sako, kad viena dažniausių keliautojų klaidų – manyti, jog populiariose Europos turistinėse vietose oficiali stovėjimo aikštelė savaime reiškia saugumą.

„Dažnai populiarias turistines kryptis siejame su poilsiu ir gera nuotaika, todėl pamirštame paprastas atsargumo taisykles. Vis dėlto net ir trumpam sustojus prie lankytino objekto verta nepalikti matomų daiktų automobilyje ar kemperyje. Tokie nedideli įpročiai padeda išvengti nemalonių staigmenų ir leidžia ramiau mėgautis kelione “, – sako K. E. Karpova.

Populiarios sustojimo vietos traukia ne tik turistus

BTA draudimo duomenys rodo, kad didelių nuostolių gali sukelti ir trumpas sustojimas prie lankytino objekto ar miesto centre esančioje stovėjimo aikštelėje. Nors dauguma kelionių praeina be didesnių nesklandumų, pasitaiko situacijų, kurios primena, kodėl verta pasirūpinti papildomu saugumu

„Turėjome atvejį, kai Italijoje po Europą išsinuomotu kemperiu keliavusi šeima trumpam paliko transporto priemonę stovėjimo aikštelėje ir išėjo apžiūrėti miesto. Sugrįžę keliautojai kemperio neberado – jis buvo pavogtas kartu su jame likusiais drabužiais, dokumentais, grynaisiais pinigais, elektronikos prietaisais ir kitais kelionei būtinais daiktais. Šeimai teko skubiai spręsti dokumentų atkūrimo, būtiniausių daiktų įsigijimo ir grįžimo namo klausimus, o kelionė buvo nutraukta anksčiau laiko“, – pasakoja K. E. Karpova.

Pasak jos, tokiose situacijose papildomų rūpesčių sukelia ir tai, kad pavagiama nuomota transporto priemonė.

„Keliaujant su nuomotu automobiliu verta iš anksto pasidomėti, kokios atsakomybės numatytos nuomos sutartyje ir kokia draudimo apsauga galioja. Tuomet net ir netikėtoje situacijoje lengviau priimti sprendimus ir išvengti papildomo streso“, – pabrėžia K. E. Karpova.

Kartais kelionės biudžetą pakoreguoja visai netikėtos smulkmenos

Kartais kelionėje tenka susidurti su netikėtomis situacijomis – nuo dingusių asmeninių daiktų iki papildomų rūpesčių tvarkant transporto priemonės pažeidimus. Tokiais atvejais gali prireikti pasirūpinti naujais drabužiais, ryšio priemonėmis, dokumentais ar kitais kasdien reikalingais daiktais.

„Tokios situacijos gali pareikalauti papildomo laiko ir pakoreguoti kelionės planus, tačiau dažniausiai didžiausią nepatogumą sukelia ne pats įvykis, o būtinybė greitai spręsti praktinius klausimus. Pavyzdžiui, tenka įsigyti būtiniausių daiktų, pasirūpinti ryšio priemonėmis ar atkurti svarbią informaciją. Todėl prieš kelionę verta pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie tai, kaip būtų sprendžiamos įvairios netikėtos situacijos“, – aiškina K. E. Karpova.

Ji priduria, kad keliaujant su nuomotu automobiliu dėmesio verta skirti ir transporto priemonės būklei. Net ir nedideli įbrėžimai, pažeisti ratlankiai ar kiti smulkūs defektai gali tapti papildomų išlaidų priežastimi, jei jie nėra tinkamai užfiksuoti ar aptarti su nuomos bendrove.

„Prieš pasiimant automobilį rekomenduojama kruopščiai apžiūrėti jo būklę ir užfiksuoti visus matomus pažeidimus nuotraukose ar vaizdo įraše. Tai užtrunka vos kelias minutes, tačiau vėliau gali padėti išvengti nesusipratimų. Taip pat verta susipažinti su nuomos ir draudimo sąlygomis bei įvertinti, kokia apsauga būtų aktuali planuojamai kelionei. Juk pasibaigus atostogoms kur kas smagiau prisiminti kalnų panoramas ar pajūrio saulėlydžius nei sprendžiamus ginčus dėl automobilio įbrėžimų“, – pataria K. E. Karpova.